Rasta 151 lankytina vieta
esanti Astruvkoje, Širvintų rajone (Čiobiškio sen.). Dvaro sodybos fragmentai apie 3 km į š.v. nuo Čiobiškio: rūmai, kumetynas, ūkinių pastatų liekanos. Dvaro sodyba kūrėsi nuo XIX a. pradžios. XX a. pradžioje dvarą valdė rusų kilmės dvarininkas Petras Pimenas. Jis čia negyveno, dvaro reikalais rūpinosi ūkvedys. 1940 m. dvarininkas Pimenas su žmona Valerija paliko dvarą. Buvusiame dvare pokariu veikė Čiobiškio kolūkio gamybos centras.
Dvaro g. 2, Gelvonai, Širvintų r.
dvaras, esantis Gelvonuose, Širvintų rajone. Dvaro sodybos fragmentai, XIX a. pirmojoje pusėje – XX a. pradžioje egzistavusios sodybos likučiai: raudonų plytų tarnų namas, tvartas, senų medžių alėja, vedanti į dvarvietę. Gelvonų dvaras senovėje priklausė Daumantams, Sieciskiams, Žabams. Kai Alina Žabaitė ištekėjo už Stepono Aleksandro Pliaterio (1799–1864), Gelvonai tapo grafų Pliaterių nuosavybe.
Dvaro sodyba prie Juodės upės patvankos: medinis ponų namas, parkas. Dvaro sodyba iš XIX a. pirmosios pusės. Ponų namas su atviru prieangiu, kurį puošia keturios laibos, į viršų siaurėjančios kolonos – liaudiškojo klasicizmo bruožai. Įspūdingas įėjimas į seną rūsį. Juodės dvaro rūmuose 1877-1896 m. lankydavosi Komunistų partijos ir Tarybų valstybės veikėjas Feliksas Dzeržinskis. Juodės dvaras priklausęs Felikso Dzeržinskio močiutei poniai M. Januševskai. Dabar dvaro sodyboje gyvena šeima.
Dvaro g. 6, Viršuliškiai, Musninkų sen., Širvintų r.
pakeliui iš Musninkų į Bartkuškį – registrinė paveldo vertybė: medinis ponų namas, su atviru prieangiu, kurį remia keturios masyvios kolonos, kumetynas, vežiminė, svirnas. Kūrėsi XX a. 1-ojoje pusėje. Kad tai buvęs dvaro sodybos Ponų namas, byloja klasicistinis prieangis su masyviomis medinėmis kolonomis. Viršuliškių dvaro sodyba buvo įkurta vaizdingoje vietoje, ant Neries dešiniojo intako -- srauniosios upės Musės kranto. Valda privati, mediniame ponų name gyvena šeimos.
Parko g. 34, Paširvintis
esantis Širvintų rajone, Širvintų seniūnijoje. Paširvinčio I dvaro sodyba įsikūrusi kairiajame Širvintosupės krante, apie 3 km į pietryčius nuo Širvintų miestelio, upe prieš jos tėkmę. Priklausęs Jozefui Gorskiui, vėliau – grafams Ledochovskiams. 1806 m. Adomui Gorskiui priklausė ne tik Paširvinčio I dvaras, bet ir Šalkovščiznos dvarelis, Kazliškių ir Paširvinčio palivarkai. 1887 m. geografinis žodynas nurodo, kad Paširvinčio I dvaras ir anksčiau buvo Gorskių giminės valda. Apie 1821 - 1822 m., po vestuvių, kaip Liudvikos Gorskaitės kraitis, Paširvinčio I žemės atiteko jaunai Liudvikos ir Ignacijaus Ledochovskių šeimai. Pokariu dvaro rūmuose ilgai veikė rajono ligoninė.
priklausęs kunigaikščiams Giedraičiams, esantis Širvintų rajone, Musninkų seniūnijoje. Antrasis Paširvinčio dvaras įsikūręs ant Širvintos kranto, atokiau nuo Širvintų, arčiau Musninkų, netoli Narvydiškio dvaro, prie kelio iš Musninkų Liukonių link. Jame išsiskiria medinis kumetyno pastatas. Paširvinčio II dvaro kumetynas – privati nuosavybė.
Levaniškis II, Zibalų sen., Širvintų raj.
Levaniškio II dvaro sodyba susiformavo XIX a. antroje pusėje ir yra Širvintų rajone, Levaniškių II kaime. Archyviniai šaltiniai rodo, kad dvaras anksčiau vadintas Leoniškiu, o 1859 m. sudarytas jo žemių planas patvirtina, jog jam daugiau nei 150 metų. 1892 m. dvarą įsigijo Eduardas Sokolovskis, o jį valdė Parčevskių šeima. 1907 m. dvaras perėjo Kraujalių šeimai, kuri jame ūkininkavo iki XX a. vidurio. Šiandien dvaras priklauso ūkininkams Kristinai ir Arūnui Martinėliams. Jie restauravo sunykusį medinį pastatą ir tęsia daugiau nei šimtmetį skaičiuojančias ūkininkavimo tradicijas. Ekologinio ūkio ganyklose ganosi 200 mėsinių galvijų, laukuose auginami javai. Levaniškio II dvare organizuojami seminarai, lauko dienos tiems, kas domisi ekologine ir biodinamine žemdirbyste; priimamos mokinių ekskursijos; praktiką gali atlikti norintys susipažinti su žemės ūkio veikla. www.martineliuukis.lt
Širvintos g. 1, Liukonys
Išlikę mūriniai perstatyti rūmai, datuojami XIX a. pirmąja puse. Prie rūmų yra priestatas (anksčiau jame veikė mokykla), senas parkas ant Širvintos kranto, medžių alėja, nedidelis tvenkinys. Dvarvietėje stovi ne dvaro laikotarpio gyvenamieji namai. Buvusio dvaro sodybos fragmentai yra registruota nekilnojamoji kultūros vertybė. 1778 m. kunigaikštis S. Kosakovskis Liukonyse pasistatė rūmus. XIX a. pradžioje šiuose rūmuose savininkas buvo įkūręs senienų muziejų. 1859 m. rūmai sudegė, o išlikę muziejaus eksponatai buvo atiduoti Vilniaus laikinajai archeologijos komisijai. Šiuo metu dvaras yra restauruojamas. Širvintos g. 1, Liukonių k., Gelvonų sen., Širvintų raj.
Giedraičių g. 17, Juodiškiai, Širvintų r.
yra prie Giedraičių-Širvintų plento. Dvaro istorija siekia XVI a., kai šios žemės priklausė Giedraičių administracinei zonai. Tai įrodo tas faktas, kad dar XVIII a. Juodiškių dvaras turėjo teisę žvejoti visuose Giedraičių ir Molėtų ežeruose. XVII-XVIII a. sandūroje Juodiškių dvaras pirkimo keliu atiteko Počobutams Odlianickiams. Vėliau dvaras buvo pardavinėjamas vis naujiems šeimininkams. Tarpukario Lietuvos laikais (1918-1940) dvare veikė kalvė. Dvare ilgai veikė mokykla.