lt
Rasta 151 lankytina vieta
Stepanava
saugoma teritorija Širvintų rajono savivaldybėje. Plotas 416 ha. Saugomas moreninėms lygumoms būdingas Lygiaraisčio pelkių kompleksas. Draustinis įsteigtas 1974 m.
Pajuodžių g., Pajuodžiai
glūdi vos trisdešimt kilometrų nuo Vilniaus, to paties pavadinimo miške, Jauniūnų seniūnijoje. Minkšto geltono smėlio kopa miško viduryje tai tikrai netikėtas vaizdas akims, įpratusioms tokį jį matyti tik prie jūros. Aplink kopą auga gležnos neaukštos pušaitės, berželiai. Stovint kopos papėdėje atrodo, jog esi visai šalia jūros ir girdi jos ošimą.
6, Mantinionys
yra šalia to paties pavadinimo kaimo. Jo šlaitai yra statūs, apie 20 m aukščio. Piliakalnis iš dalies nuslinkęs.
Kalno g., Maskoliškiai
piliakalnis Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, Maskoliškių kaime, Gelvonų seniūnijoje. Piliakalnis įrengtas Širvintos slėnio aukštumos kampe. Aikštelė netaisyklingo keturkampio formos, pailga šiaurės rytų-pietvakarių kryptimi. Piliakalnis labai apardytas arimų, žvėrelių urvų, bulviarūsių, dirvonuoja.
Kalvų g., Blendė
Piliakalnis Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, Jauniūnų seniūnijoje. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, esančioje iš šiaurės, vakarų ir pietų pelkių juosiamoje aukštumoje. Aikštelė ovali, pailga pietryčių-šiaurės vakarų kryptimi.
Bažnyčios g., Šventakalnis
pasiekiamas keliu Kiaukliai-Beivydžiai, pavažiavus 300 m. nuo sankryžos į Želvą, tuomet į dešinę šiaurėn vos žymiu lauko keliuku 200 m., yra miško pakraštyje. Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, juosiamoje drėgnų pievų. Pasakojama, kad tas piliakalnis yra švedų laikais supiltas karių. Viršuje yra įdubusi vieta. Pasakojama, kad ten esą dideli turtai užkasti.
yra įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Mitologinių vietų sąrašą. Yra 1,6 km į šiaurės vakarus nuo Bagaslaviškio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios, 0,15 km į pietvakarius nuo Gelvės upelio. Seniau Raganos kalnas buvo visai plikas. 1969 m. jį apsodino Bagdyšių kaimo gyventojai. Apie Raganos kalną vietiniai žmonės sukūrė daug pasakojimų. „Čia vaidendavosi: naktimis pasirodydavę nekalbantis ponaitis ir panelė, gąsdindavę arkliaganius – dėl to ir praminė Raganos kalnu“. „Čia visuomet vaidendavosi. Velniai mainydavo tabokines. Čia prieš Šv. Joną šokdavo raganos ir vedžiodavo žmones“. Pasakojama, kad „kalno viršūnėje auganti pušis yra išaugusi į žemę įsmeigtos raganos šluotos vietoje“.
Skauradai
saugoma teritorija Širvintų ir Vilniaus rajonuose. Plotas 2096 ha. Saugomas didelis pelkėtas masyvas, turintis Aukštaičių-Sėlių moreninėms prieškalvėms būdingų bruožų. Draustinyje yra Alionių pelkės aukštapelkė, daugiau kaip 100 ha Alio ežeras. Alionių miške peri juodasis gandras. Uolės upelio slėnyje rasta didelė paprastojo kardelio augavietė. Draustinis įsteigtas 1974 m.
Karališkių g., Karališkiai
įrengtas aukštumos kyšulyje, Kabarkštos dešiniajame krante, Raudonkoje, Gelvonų seniūnijoje. Piliakalnis iš visų pusių smarkiai nuplautas Kabarkštos (šlaitai eroduoja ir dabar), likusi tik apardyto pylimo dalis. Jis apaugęs smarkiai praretintais lapuočiais medžiais.
