lt
Rasta 151 lankytina vieta
4302, Pajuodžiai
Yra į šiaurę nuo kaimo, 0,2 km į šiaurę nuo Šešuolėlių-Pajuodžių kelio tilto per Širvintą, Širvintos kairiajame krante. Iš šiaurės jį juosia Širvinta. Piliakalnio šlaitai statūs, šiaurinis 13 m aukščio, kiti žemesni. Viršūnės aikštelė beveik stačiakampė, 32 m ilgio vakarų rytų kryptimi, 30 m pločio. Visa piliakalnio išvaizda rodo, kad jame II tūkstantmečio pirmoje pusėje turėjo stovėti stipri pilis.
Svistūnai
Baltas kalnas yra vienas lankomiausių objektų Kernavėje. Nuo jo atsiveria nuostabus vaizdas į Neries kilpą, o nuo kalno prasideda nelabai ilgas, lengvas ir gražus pėsčiųjų takas.
Ežero g., Špokiškis
Sunykusio piliakalnio rytinė dalis su pylimu. Yra šalia Žirnajų ežero, Gelvės dešiniajame. Pilymas rytuose siekia aukštumą, iš pietų, vakarų ir šiaurės jį juosia Gelvė ir jos slėniai. Pylimas 12 m ilgio, 6,5 m aukščio. Į rytus nuo jo rasta senovinės gyvenvietės liekanų. Yra pasakojama, kad „iš netoliese esančios griovos buvo imama žemė ir supiltas piliakalnis prie Totoriškio kaimo. Spėjama, kad tai padaryta Žygimanto su Švitrigaila kovų metu“.
Mančiušėnų g., Mančiušėnai
Yra kaimo pietinėje dalyje, 0,5 km į šiaurę nuo Širvintos dešiniojo kranto (0,2 km į pietvakarius nuo piliakalnio Milžinkapiu vadinamas Mančiušėnų kapinynas). Iš pietų ir vakarų jį juosia Širvintos slėniai, rytuose yra aukštuma. Piliakalnio šlaitai satatūs, 16 m aukščio, apardyti kasant žvyrą ir ariant. Viršūnės aikštelė ovali, 38 m ilgio rytų vakarų kryptimi, 15 m pločio. Mančiušėnų piliakalnis su vėlyvajam geležies amžiui būdingų įtvirtinimų liekanomis, tyrinėtas mažai: „Pasakojama, kad kalne yra užkasta bažnyčia, kurios lubų sijos iš milžinų kaulų dėtos.“
Pykuolio g., Ustronė
Yra kaimo pietvakarinėje dalyje, 3 km į šiaurės rytus nuo Čiobiškio, Musės dešiniajame krante, prie Musės ir Kaimenos santakos. Datuojamas šis piliakalnis I-ajame tūks. II-ojo pradžioje. Dar kitaip vadinamas Pikuolio kalnu. Pavadinimas greičiausiai susijęs su Pikuolio – požemių dievo vardu. Piliakalnis apipintas legendomis. Pasak senolių, ant šio kalno kažkada stovėjo Pikuolio bažnyčia, čia gyveno milžinai, aukštesni už ąžuolus, kurie vaikščiojo pasiremdami ąžuolais.
Musninkai — Liukonėliai, Lesčiūnai
piliakalnis, įrengtas aukštumos kyšulyje tarp Širvintos dešiniojo kranto ir bevardžio upelio slėnio.
Lietuvos pradžią menanti žemė. 194,4 ha Kernavės kultūriniame rezervate – 18 archeologijos ir istorijos paminklų, tarp jų – 5 piliakalniai (Mindaugo sosto piliakalnis, Lizdeikos kalnas, Aukuro kalnas, Pilies kalnas ir Kriveikiškio piliakalnis). Kernavės piliakalnius gaubia daug legendų. Sakoma, kad kažkur iš čia ėjęs požeminis kelias į Trakus ir Vilnių. Kernavėje jis buvo uždarytas geležinėmis, Trakuose – sidabrinėmis, Vilniuje – auksinėmis durimis. Pasak kitos legendos, kai Lietuva 1387 m. apsikrikštijo ir Vilniuje buvo nugriauta Perkūno šventykla, Lizdeikos kalne gyvenęs vyriausiasis krivis Lizdeika su vaidilutėmis, kurios kurstė šventąją ugnį. Kernavės vietovė įrašyta į UNESCO saugomų vietovių pasaulio paveldo sąrašą.
Daugiau kaip šimto metų vandens malūno pastatas, tačiau Musė įteka dabar į Nerį nauja vaga. Malūnas yra privati nuosavybė.
Kazliškių g. 25, Kazliškiai, Širvintų raj.
plytinis vagos tipo vandens malūnas. Valstybės saugomas.
