Lankytinos vietos

Bartkuškio dvaro sodyba
Architektūra

Bartkuškio dvaro sodyba

Aušros g. 45, Bartkuškis

klasicistinio stiliaus dvaro rūmai. Juos 1845-1855 m. pastatė grafai Pliateriai. Rūmai yra dviejų aukštų, pailgi, stačiakampiai, stovi ant stataus Bartkuškio ežero kranto. Rūmus juosia parkas. Pagrindinės alėjos gale – masyvūs trijų arkų vartai su barokiniu frontonu. Yra oficina, spirito varykla, arklidės, kumetynas. Šiuo metu dvaras yra privati nuosavybė. Renovuojamas (lankymas pavieniams lankytojams negalimas).

Širvintų Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia
Architektūra

Širvintų Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia

Vilniaus g. 110, Širvintos

1475 m. trys Astikų giminės seserys pastatė medinę Romos katalikų bažnyčią. 1674 m. Mikalojus Žabas pastatė Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčią. Jai sunykus, parapijiečiai, vadovaujami klebono Lupeikos, sumūrijo naują šventovę (1855-1860). Bažnyčia turi klasicizmo ir baroko bruožų, stačiakampio plano su 2 bokštais ir aukštu frontonu tarp jų. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais, skliautuotas. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su stulpiniais vartais. www.sirvintuparapija.lt

Šešuolėlių I dvaro sodyba
Architektūra

Šešuolėlių I dvaro sodyba

Šešuolėliai, Širvintų raj.

Šešuolėlių I kaimo šiaurinėje dalyje yra dvaro sodyba, kurią, manoma, 1855 m. įkūrė Jasinskiai. Šiuo metu dvaras yra lietuvio išeivio, gyvenančio Amerikoje, Raimundo Petrausko nuosavybė. Lankymas pavieniams lankytojams negalimas.

Bagaslaviškio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia
Architektūra

Bagaslaviškio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia

Klevų g. 1, Bagaslaviškis, Širvintų raj.

bažnyčia, stovinti Bagaslaviškio miestelyje. Savo forma primena tradicinį gyvenamąjį namą. Šventorių juosia akmenų mūro tvora su arkiniais vartais. Prie tvoros prišlieta medinė varpinė.

Gelvonų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia
Architektūra

Gelvonų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia

Šviesos g. 2A, Gelvonai, Širvintų raj.

Bebokštė neoklasicistinė bažnyčia, turinti ir neobaroko formų. Sienose akmens mūras derintas su raudonų plytų detalėmis. Pastatyta 1897 m. pagal Aleksejaus Polozovo projektą.

Alionių Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia
Architektūra

Alionių Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia

Bažnyčios g. 1, Alionys I, Širvintų raj.

Pastatyta 1794 metais, perstatyta 1932 metais. Medinė. Žymūs šios bažnyčios geležiniai kryžiai, XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje įtaisyti pagrindinio ir galinio fasado bokštuose. Bažnyčia liaudiško stiliaus, turi išskirtinių liaudies architektūrai būdingų bruožų, kurie itin išryškinti jos fasaduose.

Kernavės Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia
Architektūra

Kernavės Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia

Kerniaus g. 8, Kernavė

Pirmoji bažnyčia, pastatyta iki 1430 m. Šalia dabartinės bažnyčios yra išlikę pirmosios Kernavės bažnyčios pamatai. Bažnyčia neogotikinė, su aukštu fasado bokštu, penkiasiene apside ir zakristijomis iš šonų. Vidus 3 navų, skliautuotas. Šventorių juosia plytų mūro tvora su smailiaarkiais vartais. Jos šventorių puošia dailininkės Jadvygos Grišiūtės iš vietos laukų akmenėlių sudėliotos Lietuvos 600 metų krikštui skirtos mozaikos – 15 Kryžiaus stočių religinėms apeigoms.

Dvidešimt dviejų sodybų gatvinis kaimas
Architektūra

Dvidešimt dviejų sodybų gatvinis kaimas

Mikalajūnai, Širvintų r. sav.

Mikalajūnai – etnografinis gatvinis kaimas Širvintų rajono savivaldybėje, 3 km į pietvakarius nuo Gelvonų. Kaimas susiklostė XVI a. viduryje, per Valakų reformą. Priklausė Gelvonų dvarui. Išliko XVI a. vidurio valakiniam kaimui būdingas gatvinis rėžinis planas su XIX a. – XX a. pirmosios pusės etnografinėmis sodybomis ir pavieniais pastatais. Gatvinėse dvipusėse sodybose pirkios ir svirnai statyti galu į gatvę, už jų – tvartai, kitapus gatvės – kluonai.

Kernavės mauzoliejinė koplyčia
Architektūra

Kernavės mauzoliejinė koplyčia

Kerniaus g. 6, Kernavė

Nedidelė, išskirtinė savo aštuonkampiu planu tarp mūrinių klasicizmo koplyčių. Pro angą grindyse patenkama į laidojimo rūsį. Jo nišoje įmūryti karstai. Koplyčią – žmonos mauzoliejų – 1856 m. pastatė Stanislovas Riomeris. Dabar koplyčioje laikomi Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus–rezervato fondai. Koplyčia nuo 1992 m. yra nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, regioninės reikšmės paminklas.