Rasta 52 lankytinos vietos
Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit, sed do eiusmod tempor incididunt ut labore et dolore magna aliqua. Ut enim ad minim veniam, quis nostrud exercitation ullamco laboris nisi ut aliquip ex ea commodo consequat. Duis aute irure dolor in reprehenderit in voluptate velit esse cillum dolore eu fugiat nulla pariatur. Excepteur sint occaecat cupidatat non proident, sunt in culpa qui officia deserunt mollit anim id est laborum.
Vilniaus g. 114, Širvintos
1923-1944 m. šiame name gyveno Lietuvos kariuomenės pulkininkas, Nepriklausomybės kovų dalyvis, 1941 m. birželio sukilimo dalyvis Juozas Plenta (1890-1946). Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1920) ir DLK Gedimino 3 laipsnio (1928) ordinais, Lietuvos Nepriklausomybės (1928) 10-mečio medaliu. 1944-1953 m. name buvo NKVD-MGB būstinė. Namo rūsyje buvo kalinami suimtieji. Antrame aukšte vykdavo tardymai. Šalia namo esančiame svirne buvo kardomojo sulaikymo kamera. Vėlesniais metais šio pastato antrajame aukšte iki 1983 m. buvo įsikūrusi rajono laikraščio redakcija.
4321, Bartkuškis
statytas 1805 m. Pastatas dviejų aukštų, plytų mūro su rūsiu. Dvišlaitis stogas. Malūno įrenginiai neišlikę. Tvenkinys nuleistas, užtvankos nelikę. Malūnas šiuo metu yra gyvenamas.
Kazliškių g. 25, Kazliškiai, Širvintų raj.
plytinis vagos tipo vandens malūnas. Valstybės saugomas.
Daugiau kaip šimto metų vandens malūno pastatas, tačiau Musė įteka dabar į Nerį nauja vaga. Malūnas yra privati nuosavybė.
Mikalajūnai – etnografinis gatvinis kaimas Širvintų rajono savivaldybėje, 3 km į pietvakarius nuo Gelvonų. Kaimas susiklostė XVI a. viduryje, per Valakų reformą. Priklausė Gelvonų dvarui. Išliko XVI a. vidurio valakiniam kaimui būdingas gatvinis rėžinis planas su XIX a. – XX a. pirmosios pusės etnografinėmis sodybomis ir pavieniais pastatais. Gatvinėse dvipusėse sodybose pirkios ir svirnai statyti galu į gatvę, už jų – tvartai, kitapus gatvės – kluonai.
Zibalų g., Staviškiai
tai buvusi Mečislovo Kolbos koplyčia-mauzoliejus, stovinti Širvintų rajone, Naujapilio kaime. Koplyčia matoma nuo Širvintų miesto riboženklio kelyje į Zibalus. Naujapilis yra Širvintų Šv. arkangelo Mykolo parapijoje. Koplyčia raudonų plytų mūro. Šiuo metu be stogo, apgriuvusi, atvira rūsio duobe. Pasak vietinių gyventojų, koplyčiai stogą nuplėšė Širvintose siautėjęs viesulas (kartu nukentėjo ir gretimos sodybos pastatai).
Pociūnų k., Jauniūnų sen., Širvintų r.
– žinoma, kad Vilniaus kanauninkas Vaitiekus Narbutas valdą sau ir broliams Melcheorui bei Stanislovui 1518 m. nupirko iš Sebastijono Vladislavovičiaus. Ilgą laiką dvaras priklausė Narbutų giminei ir vadintas Narbutų Maišiagala. 1744 m. Stanislovas ir Teresė Narbutai valdą perleido Jurgiui Valavičiui. XVIII a. II p. dvaras imtas vadinti Elizabelinu arba Izabelinu. Greičiausiai taip pavadintas nuo Elžbietos Valavičienės vardo. Dvaras Valavičiams priklausė iki 1860 m.. Po to jis atiteko Boleslavui Lopacinskiui. Žinoma, kad dvaro savininkai Valavičiai rėmė 1830-1831 m. sukilimą, o Antanas Valavičius, manoma, dalyvavo ir kovose su rusų daliniais, nes po sukilimo numalšinimo jis buvo priverstas emigruoti iš Lietuvos.
4305, Musninkai
yra pravažiavus pusantro kilometro nuo Musninkų Čiobiškio link. Žinoma, kad jau 1422 m. šiose vietose buvęs dvaras, tuo metu priklausęs Kristinui Astikui-Astikaičiui, vienam žymiausių Vytauto Didžiojo bajorų. Po Astikų XVI a. dvarą valdė Radvilos. Čia atvykdavo Barbora Radvilaitė, vėliau tapusi didžiojo Lenkijos ir Lietuvos karaliaus Žygimanto Augusto žmona. XVII a., vienai iš Radvilaičių ištekėjus už Kiškos, tai tapo Kiškų valda. XVIII a. pav. - XIX a. – Podbereskių dvarvietė. Tarpukario Lietuvos laikais Musninkų dvarą valdė Kačinskai. Ryškiausias senojo Musninkų dvaro priminimas – koplytėlė karalienei Barborai Radvilaitei prie kelio link Čiobiškio. (Musninkai)