Rasta 32 lankytinos vietos
Kernavė, 19172 Širvintų r. sav.
Lietuvos pradžią menanti žemė. 194,4 ha Kernavės kultūriniame rezervate – 18 archeologijos ir istorijos paminklų, tarp jų – 5 piliakalniai (Mindaugo sosto piliakalnis, Lizdeikos kalnas, Aukuro kalnas, Pilies kalnas ir Kriveikiškio piliakalnis). Kernavės piliakalnius gaubia daug legendų. Sakoma, kad kažkur iš čia ėjęs požeminis kelias į Trakus ir Vilnių. Kernavėje jis buvo uždarytas geležinėmis, Trakuose – sidabrinėmis, Vilniuje – auksinėmis durimis. Pasak kitos legendos, kai Lietuva 1387 m. apsikrikštijo ir Vilniuje buvo nugriauta Perkūno šventykla, Lizdeikos kalne gyvenęs vyriausiasis krivis Lizdeika su vaidilutėmis, kurios kurstė šventąją ugnį. Kernavės vietovė įrašyta į UNESCO saugomų vietovių pasaulio paveldo sąrašą.
Pajuodžių g., Pajuodžiai
glūdi vos trisdešimt kilometrų nuo Vilniaus, to paties pavadinimo miške, Jauniūnų seniūnijoje. Minkšto geltono smėlio kopa miško viduryje tai tikrai netikėtas vaizdas akims, įpratusioms tokį jį matyti tik prie jūros. Aplink kopą auga gležnos neaukštos pušaitės, berželiai. Stovint kopos papėdėje atrodo, jog esi visai šalia jūros ir girdi jos ošimą.
Kalnalaukio g. 49, 19104 Širvintos, Lietuva
Čia įrengti pėsčiųjų takai, apšvietimas, mažosios architektūros elementai, atnaujintas apželdinimas, ant šlaito įrengtas amfiteatras, virš vandens – terasa. 1981 m. pastatyta skulptūra „Širvinta“. Ji išdidžiai stovi aikštės viduryje.
Ilgojus, 19192 Širvintų raj. savivaldybė
Ilgojus – kaimas Širvintų rajono savivaldybėje, 5 km į vakarus nuo Musninkų, Musės kairiajame krante. Tie Ilgojaus kaimu Musės upėje gausu akmenų. Vienas iš jų – Ilgojaus akmuo su pėdomis – yra unikalus gamtos paminklas. Pasakojama, jog ant to akmens burtininkė velėjo milą.
Kerniaus g. 7, Kernavė, 19172 Širvintų r. sav.
auga Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato buferinės apsaugos zonoje greta kelio į kultūrinio rezervato teritoriją. Kerniaus g. 7, Kernavė, Širvintų raj.
Maumedžio g. 12, Zibalai, Širvintų raj.
botaninis gamtos paveldo objektas, esantis Širvintų rajone, Staškūniškio kaime. Medžio aukštis siekia 30 m, o skersmuo – 1 m. Maumedžio viršūnė nulūžo per apledėjimą, tačiau medis vis vien aukštas, jo kamienas labai storas. Medis auga Staškūniškio dvaro parke, manoma, kad nuo XVIII a.
Juknonių g. 27, Juknonys
įtraukta į Valstybės saugomų botaninių gamtos paveldo objektų sąrašą. Yra Juknonių k., Čiobiškio sen.
Pušyno gatvė, 19170 Širvintų r. sav.
Neries dešiniajame krante, 0,21 km į Šiaurę nuo Pavinkšnės upelio žiočių, 60 m į Pietvakarius nuo kelio į Dailides, atsišakojančio iš kelio Musninkai-Kernavė. Medis senas, 5,8 m apimties. 2004 m. medis nukentėjo, kai jo kamienas buvo iš vidaus padegtas. Pasakojama, kad Ardiškyje buvusi senovės šventovė, o po ąžuolu buvo užkastas „auksinis dievas“. Taip pat, kad „šioje vietoje buvusi stabmeldžių šventovė. Buvo auksinis žaltys ir auksinė dievo Perkūno statulėlė, jie buvo įkelti į ąžuolus. Atėjus krikščioniams, šie stabai užkasti po ąžuolu“.
Musės g., Brazelės
Brazelių kaime (šalia Lapelių) esantis objektas – kriaušė, kuri taip ir vadinama „Brazelių kriaušė“. Tai mūsų rajone augantis medis, įtrauktas į Valstybės saugomų botaninių gamtos paveldo objektų sąrašą. Medis aukštas, auga ant keliasdešimties metrų aukščio skardžio, todėl atrodo dar aukštesnis.