lt
Rasta 13 lankytinų vietų
Gelvonų mstl., centras
Gelvonų miestelio parke atidengtas menine skulptūra puoštas suoliukas, skirtas Lietuvos dainų šventės 100-mečiui. Autorius – tautodailininkas, liaudies meistras Kęstutis Norušis.
Vilniaus g. 6, Musninkai
2003 metais sukurta Antano Kmieliausko. Šv. Mykolas arkangelas simbolizuoja gėrio pergalę prieš blogį. Lietuvai teko išgyventi daug sunkių laikotarpių, bet visus ji ištvėrė, perėjo, todėl Šv. Mykolo arkangelo paminklas, tai lyg tautos išlikimo, negandų nugalėjimo simbolis.
Kerniaus g. 6, Kernavė, Širvintų raj.
prieš Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje stovi granitinė „Mozės“ skulptūra (skulpt. A. Kmieliauskas).
I. Šeiniaus g. 4, Širvintos
(skulpt. Arvydas Ališanka) – skulptūra sudaryta iš dviejų akmenų, kurie tarpusavyje jungiasi sudarydami kiauro akmens įspūdį. Vaikai labai noriai po juos lando, fotografuojasi. Ant akmens iškaltas žmogaus siluetas, tai lyg savotiška instrukcija, kaip galima pasinaudoti skulptūra. Skulptūrą sudaro granito luitas, sulankstytas tarsi popieriaus lapas taip, kad viduryje susidarytų keturkampė kiaurymė poliruotu paviršiumi. Toks keturkampis urvas slidžiomis poliruotomis sienelėmis, į kurį taip ir norisi įlysti. Beje, ten puikus aidas, o kad žiūrovai nepasidrovėtų išbandyti to patys, ant išorės sienelės iškaltas pusiau gulomis susirangiusio žmogaus (be abejo – paties autoriaus) siluetas. Siluetas projektuotas į kiaurymę, siekiant išprovokuoti žiūrovą pakartoti autoriaus rekomenduojamą pozą. A. Ališanka tęsia pamėgtą „kūno apsaugos“ temą: žmogaus siluetas jau buvo apsaugomas mediniais šarvais, ne kartą visu ūgiu iškaltas akmenyje, suformuotas iš medžio ir užpildytas stiklu. Kūno trapumas ir būtinybė jį saugoti, noras sukurti saugią vietą, drauge suformuojant opoziciją tarp mirtingo žmogaus kūno ir kur kas ilgaamžiškesnio akmens – temos, leitmotyvu lydinčios skulptoriaus kūrybą.
prie Širvintų pradinės mokyklos
(skulpt. Gediminas Piekuras) – korys tai lyg darbo simbolis, bičių triūso įprasminimas. Darydamas šį „korį“ skulptorius norėjo parodyti, koks akmuo yra ir koks jis gali būti. Vienoje vietoje jis šlifuotas, kitoje – grubiai iškaltas, trečioje – visai kiauras. Tai skulptūra, kuri remiasi ažūriškumo, grafiškumo ir paviršiaus žaismumo kategorijomis. Akmeninis korys stovi metaliniame rėme. Jo paviršių sudaro netaisyklingai išdėstytos kiauros šešiakampės akutės, įdubę matiniai ir iškilę poliruoti šešiakampiai. Dar yra poliruoti lygūs „koriukai“, kuriuose gerai matosi visa akmens tekstūra ir jo besikeičiančios spalvos. Gamtos objektas virto pretekstu atskleisti neišvaizdžios akmens plokštės grožiui. Pro korio akutes matosi medžių lapų žaluma. Matinis dulsvas akučių paviršius kontrastuoja su poliruoto akmens žvilgesiu. Natūra eilinį kartą virto kultūra.
Skveras prie Širvintų tvenkinio
(skulpt. Kazys Venclovas) – tai Lietuvos laukų riedulyje lyg spiralė įsirėžusi kiaurymė. Gali prieiti ir pažvelgti – kiaurai per akmenį. Tartum per stiklą. Lyg kiaurai per sieną, kaip būna tik pasakose, suvalgius stebuklingos šaknies. Kiekvienas šioje skulptūroje gali įžvelgti savo. Vienam tai besisukanti visata, kitam – vaikiškas vilkelis, trečiam – sraigė ir t.t. Eocenas – tai toks istorinis periodas, kada formavosi gintaras. Prieš milijonus metų varvėjo didžiulių spygliuočių miškų medžių sakai ir ilgainiui suakmenėjo, tokiu būdu atsirado gintaras. Taigi skulptūra atspindi suakmenėjusį laiką, milijonus prabėgusių metų, spiralė – iš lėto tekančius klampius sakus.
J. Janonio g., prie Širvintų pradinės mokyklos
(skulpt. Kazys Venclovas) – neišlaikiusi pusiausvyros, antytė nugriūdavo, t.y. įsiremdavo snapu į žemę, iškeldama aukštyn uodegą. Kaip tik tokia poza ir styro „Paukščiuko“ uodega; galva jau tik nuspėjama, greičiausiai ji – žemėje. Iš vieno šono matosi du juodi „ratukai“, pritvirtinti prie akmens luito tarsi prisiūtos sagos, iš kito – banguotas plokščias akmeninis „sparnas“. Vaikiškas žaisliukas iš akmens atrodo žaismingai ir kartu monumentaliai, skirtingų spalvų akmenys – šviesiai rusva, juoda, raudona – paryškina skulptūros „nerimtumą“. Tokios šios skulptūros prasminio lengvumo ir realaus materijos sunkumo opozicijos. „Paukščiukas“ neturi metafizinių aspiracijų. Skulptūra primena vaikišką žaisliuką – antytę su ratukais, kurią būdavo galima tempti už virvutės.
Skveras prie Širvintų tvenkinio
(skulpt. Kazys Venclovas) – simbolizuoja veržlumą, greitį, kokiu pasižymi kulka. Gal todėl bukoji „kulkos“ dalis neapsibrėžta, lyg tirpstanti jau aplenktame laike, subyranti į dulkes.
Skveras prie Širvintų tvenkinio
(skulpt. Kęstutis Musteikis) – 1.7 metro aukščio skulptūra. Akmenyje iškalti žodžiai „Ir kilo vaidai ir nesutarimai tarp savųjų. Neprieteliams vis labiau spaudžiant keturios giminės Palemono, Barto, Kuno ir Spėros sėdo į laivus ir išplaukė iš miesto Venis. Jūrėmis plaukė, kol pasiekė Nemuno žiotis ir kildami aukštyn išsilaipino. Statė miestus ir vadino savais vardais. Čiabuvių buvo šlovinami ir gardinami“. Keturias gimines, prieš šimtus metų palikusius Veneciją, atplaukusias į Lietuvos žemę ir čia įsikūrusius (pasak legendos, Spėra apsistojo šalia Kernavės, kur dabar tyvuliuoja Spėros ežeras) simbolizuoja pastatyta skulptūra „Legenda“. Skulptūroje pavaizduotas laivas su slibino galva, iš kurios trykšta ugnis. Laive sėdi keturi keliautojai.
