Rasta 16 lankytinų vietų
Pamusių k., Širvintų raj.
Liukonių dvaro ribose, dešiniajame Širvintos krante, yra nedidelis mūrelis – tai turko kapas. Pasakojama, kad „turkų karo metu pas to dvaro poną, kuris buvo pagal karišką laipsnį generolas, priklydo raitas, su visu karišku apsiginklavimu turkų karininkas. Dvaro ponas jį labai pamilęs ir laikęs pas save slapčiomis, rusams nežinant. Tačiau kartą rusai apie svečią sužinoję ir jį kartu su arkliu Širvintos slėnyje sušaudę. Ponas jam pastatęs tą paminklą“. Šis padavimas apylinkėje pasakojamas keliais variantais, bet dauguma sako, jog Širvintos krante, toje pačioje vietoje, tikrai esąs palaidotas turkų karininkas ir jo labai protingas arklys.
Kerniaus g. 6, Kernavė, Širvintų raj.
su žydinčiomis vandens lelijomis ir Jeruzalės miesto miniatiūra, kurioje atrasite ir Kristaus kapą, ir net Alyvų kalno imitaciją. Prie Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios pastatyta graži klebonija su unikaliu vandens telkinėliu – Lietuvos valstybės formos baseinu. Baseinas – Kernavės klebono Česlovo Krivaičio palikimas.
Musninkai — Liukonėliai, Ulšiškiai
parkas pasodintas 1918-1921 metų Lietuvos savanoriui, partizanų rėmėjui, Dominikui Dikčiui atminti.
tai paminklas iš lauko akmenų, kuris įamžina išnykusį Pamusių kaimą. Šio paminklo autorius kraštotyrininkas Alfonsas Balsevičius, Pamusių kaimo gyventojas. Daug jo kraštotyrinių darbų saugoma Lapelių kaimo bibliotekoje.
Kyvonių k., Zibalų sen., Širvintų raj.
Kerniaus g. 4, Kernavė
paminklas Vytautui Didžiajam Kernavėje buvo pastatytas 2003 m. spalio 3 d., spalio 26 d. pašventintas. Tai skulptoriaus A. Kmieliausko kūrinys.
Šeiniūnai, Gelvonų sen.
1989 m., minint I. Šeiniaus 100-ąsias gimimo metines, rašytojo gimtosios sodybos vietoje Šeiniūnuose (Gelvonų seniūnija) buvo pastatytas paminklas Ignui Šeiniui (skulpt. Ipolitas Užkurnys). Tai ąžuolinis stogastulpis su rašytoją vaizduojančia statula ir išskobtais įrašais (nurodytas vardas, pavardė, slapyvardis, gyvenimo metai, žymiausių kūrinių pavadinimai).
Gedimino g. 1, Kernavė, Širvintų raj.
staugiančio geležinio vilko skulptūra Kernavėje buvo pastatyta dar prieškaryje, tačiau nugriauta ir tik po daugelio metų atstatyta kunigo Česlovo Krivaičio iniciatyva.