lt
Rasta 151 lankytina vieta
Skveras prie Širvintų tvenkinio
(skulpt. Kazys Venclovas) – tai Lietuvos laukų riedulyje lyg spiralė įsirėžusi kiaurymė. Gali prieiti ir pažvelgti – kiaurai per akmenį. Tartum per stiklą. Lyg kiaurai per sieną, kaip būna tik pasakose, suvalgius stebuklingos šaknies. Kiekvienas šioje skulptūroje gali įžvelgti savo. Vienam tai besisukanti visata, kitam – vaikiškas vilkelis, trečiam – sraigė ir t.t. Eocenas – tai toks istorinis periodas, kada formavosi gintaras. Prieš milijonus metų varvėjo didžiulių spygliuočių miškų medžių sakai ir ilgainiui suakmenėjo, tokiu būdu atsirado gintaras. Taigi skulptūra atspindi suakmenėjusį laiką, milijonus prabėgusių metų, spiralė – iš lėto tekančius klampius sakus.
J. Janonio g., prie Širvintų pradinės mokyklos
(skulpt. Kazys Venclovas) – neišlaikiusi pusiausvyros, antytė nugriūdavo, t.y. įsiremdavo snapu į žemę, iškeldama aukštyn uodegą. Kaip tik tokia poza ir styro „Paukščiuko“ uodega; galva jau tik nuspėjama, greičiausiai ji – žemėje. Iš vieno šono matosi du juodi „ratukai“, pritvirtinti prie akmens luito tarsi prisiūtos sagos, iš kito – banguotas plokščias akmeninis „sparnas“. Vaikiškas žaisliukas iš akmens atrodo žaismingai ir kartu monumentaliai, skirtingų spalvų akmenys – šviesiai rusva, juoda, raudona – paryškina skulptūros „nerimtumą“. Tokios šios skulptūros prasminio lengvumo ir realaus materijos sunkumo opozicijos. „Paukščiukas“ neturi metafizinių aspiracijų. Skulptūra primena vaikišką žaisliuką – antytę su ratukais, kurią būdavo galima tempti už virvutės.
Skveras prie Širvintų tvenkinio
(skulpt. Kazys Venclovas) – simbolizuoja veržlumą, greitį, kokiu pasižymi kulka. Gal todėl bukoji „kulkos“ dalis neapsibrėžta, lyg tirpstanti jau aplenktame laike, subyranti į dulkes.
Skveras prie Širvintų tvenkinio
(skulpt. Kęstutis Musteikis) – 1.7 metro aukščio skulptūra. Akmenyje iškalti žodžiai „Ir kilo vaidai ir nesutarimai tarp savųjų. Neprieteliams vis labiau spaudžiant keturios giminės Palemono, Barto, Kuno ir Spėros sėdo į laivus ir išplaukė iš miesto Venis. Jūrėmis plaukė, kol pasiekė Nemuno žiotis ir kildami aukštyn išsilaipino. Statė miestus ir vadino savais vardais. Čiabuvių buvo šlovinami ir gardinami“. Keturias gimines, prieš šimtus metų palikusius Veneciją, atplaukusias į Lietuvos žemę ir čia įsikūrusius (pasak legendos, Spėra apsistojo šalia Kernavės, kur dabar tyvuliuoja Spėros ežeras) simbolizuoja pastatyta skulptūra „Legenda“. Skulptūroje pavaizduotas laivas su slibino galva, iš kurios trykšta ugnis. Laive sėdi keturi keliautojai.
Vilniaus g. 45, Širvintos
(skulpt. Arvydas Ališanka) – drūtas krėslas, ant kurio savo jėgomis užsiropš ne kiekvienas, o užsikorus gali prisėsti net visa darželio grupė. Prisėsti, pajusti akmens vėsą, pamosuoti nuleistas kojas, pažvelgti į netoliese tyvuliuojančias „marias“. Pragmatiškiems suaugusiems tai tiesiog akibrokštas, neįkyriai siūlomas žaidimas prisiminti primirštus laikus, kai visi medžiai buvo dideli, o kiekvienas baldas tapdavo atrama žengiant pirmuosius žingsnius. O štai mažyliams ši skulptūra kol kas lyg neapdariai pamiršta pasakų milžino kėdė, kurioje štai dabar gali įsitaisyti ir jie.
Nepriklausomybės a., Širvintos
Vyčio kryžiaus ordino kavalierės atminimas 2015 m. Širvintose buvo įamžintas paminkline lenta Nepriklausomybės aikštėje, priešais namą, kuriame ji kažkada gyveno, o žydų bendruomenė „Vilnius-Lietuvos Jeruzalė“ 2020 m. padovanojo Širvintoms Libos Mednikienės bareljefą, pagal R. Kvinto sumanymą sukurtą skulptoriaus Mindaugo Šnipo.
I. Šeiniaus g. 4, Širvintos
(skulpt. Kęstutis Musteikis) – grakšti „ištemptų“ formų moters figūra, pakankamai tvirtai remiasi į žemę masyviomis žemdirbiškomis pėdomis. Siela neabejotinai besvorė ir bekūnė, tačiau jos „įsikūnijimas“ (ir dar tokiu tvirtu, visai neefemerišku akmeniniu pavidalu) suponuoja prasmines priešpriešas. Efemeriškas objektas ir kietas akmuo susivienija teigdami amžinumo įvaizdį: siela yra nemirtinga, o akmuo asocijuojasi su priemone kam nors įamžinti. Taigi – paminklas sielai. Sielos paviršius suraižytas, formos aptakios, apibendrintos. Akmeninė (ir tikroji) siela amžina ir laiko smūgiai joje tepalieka tik menkas įrantas.
Vilniaus g. 108, Širvintos
Jį galima pamatyti prie Širvintų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios. Paminklo autorius – Giedraičių-Širvintų mūšio dalyvis, skulptorius Robertas Antinis (vyresnysis). Širvintoms sukurtame Lietuvos karių paminkle skulptorius pavaizdavo suklupusią motiną, kuri prilaiko mirštantį sūnų. XX a. viduryje paminklas buvo nugriautas, tačiau 1991 m. širvintiškių lėšomis vėl atstatytas paminklas žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę, autorius – Robertas Antinis (jaunesnysis).
Vilniaus g. 86, Širvintos
1981 m. prie tvenkinio pastatyta skulptūra „Širvinta“ (skulpt. Vilimas Ketvirtis). Šis meno kūrinys yra tapęs Širvintų miesto simboliu, dažnai matomu fotografijose.
