lt
Rasta 151 lankytina vieta
Šeiniūnai, Gelvonų sen.
1989 m., minint I. Šeiniaus 100-ąsias gimimo metines, rašytojo gimtosios sodybos vietoje Šeiniūnuose (Gelvonų seniūnija) buvo pastatytas paminklas Ignui Šeiniui (skulpt. Ipolitas Užkurnys). Tai ąžuolinis stogastulpis su rašytoją vaizduojančia statula ir išskobtais įrašais (nurodytas vardas, pavardė, slapyvardis, gyvenimo metai, žymiausių kūrinių pavadinimai).
Gedimino g. 1, Kernavė, Širvintų raj.
staugiančio geležinio vilko skulptūra Kernavėje buvo pastatyta dar prieškaryje, tačiau nugriauta ir tik po daugelio metų atstatyta kunigo Česlovo Krivaičio iniciatyva.
Čiobiškyje 1933 metais per Musę buvo pastatytas arkinis gelžbetoninis tiltas, pavadintas transatlantinių lakūnų Dariaus ir Girėno garbei. Tiltas restauruotas.
Laisvės g. 5, Čiobiškis
skirtas LLA Didžiosios kovos apygardos laisvės kovotojams ir jų rėmėjams iš Čiobiškio, Lapelių, Musninkų, Pamusių, Pigonių ir kitų, buvusio Musninkų valsčiaus vietų atminti. Monumento projektą vykdė paramos fondas „Čiobiškio ąžuolas". Skulptorius Algirdas Kuzma.
Liukonių kaimo rytinėje pusėje, piliakalnio viršūnėje iš toli matomas liaudies meistro Juškevičiaus pastatytas kryžius. Šalia – neįprasti du akmenys. Pasakojama, kad tai akmenimis pavirtę žmonės – Jonas ir Povilas, Liukonių dvaro liokajai. Netoli šių akmenų yra granito akmuo su smailiadugniu dubeniu. Žmonės jį vadina Marijos akmeniu. Pasakojama, kad jo dubenyje susirinkęs vanduo turėjęs stebuklingų galių – kas juo nusiprausdavęs, tas pagydavęs. Jo stebuklingos galios dingusios, kai ponia jame išmaudė apakusį šuniuką. 55.027617 24.672832
Gelvonų mstl., centras
(Skulpt. J. Jagėla, arch. A. Kaušinienė, V. Molienė, 1998 m.).
Rimučių k., Širvintų sen., Širvintų raj.
Baltijos kelią liudijantis dokumentinis paveldas „Baltijos kelias – žmonių grandinė, sujungusi tris valstybes laisvės vardan“ įrašytas į tarptautinį UNESCO registrą „Pasaulio atmintis. Šioje vietoje, 45 km nuo Vilniaus, pilietine iniciatyva, Baltijos kelio dalyviai širvintiškiai pastatė šio kelio atminimo ženklą. Koordinatės:
I. Šeiniaus g. 4, Širvintos
(skulpt. Arvydas Ališanka) – skulptūra sudaryta iš dviejų akmenų, kurie tarpusavyje jungiasi sudarydami kiauro akmens įspūdį. Vaikai labai noriai po juos lando, fotografuojasi. Ant akmens iškaltas žmogaus siluetas, tai lyg savotiška instrukcija, kaip galima pasinaudoti skulptūra. Skulptūrą sudaro granito luitas, sulankstytas tarsi popieriaus lapas taip, kad viduryje susidarytų keturkampė kiaurymė poliruotu paviršiumi. Toks keturkampis urvas slidžiomis poliruotomis sienelėmis, į kurį taip ir norisi įlysti. Beje, ten puikus aidas, o kad žiūrovai nepasidrovėtų išbandyti to patys, ant išorės sienelės iškaltas pusiau gulomis susirangiusio žmogaus (be abejo – paties autoriaus) siluetas. Siluetas projektuotas į kiaurymę, siekiant išprovokuoti žiūrovą pakartoti autoriaus rekomenduojamą pozą. A. Ališanka tęsia pamėgtą „kūno apsaugos“ temą: žmogaus siluetas jau buvo apsaugomas mediniais šarvais, ne kartą visu ūgiu iškaltas akmenyje, suformuotas iš medžio ir užpildytas stiklu. Kūno trapumas ir būtinybė jį saugoti, noras sukurti saugią vietą, drauge suformuojant opoziciją tarp mirtingo žmogaus kūno ir kur kas ilgaamžiškesnio akmens – temos, leitmotyvu lydinčios skulptoriaus kūrybą.
prie Širvintų pradinės mokyklos
(skulpt. Gediminas Piekuras) – korys tai lyg darbo simbolis, bičių triūso įprasminimas. Darydamas šį „korį“ skulptorius norėjo parodyti, koks akmuo yra ir koks jis gali būti. Vienoje vietoje jis šlifuotas, kitoje – grubiai iškaltas, trečioje – visai kiauras. Tai skulptūra, kuri remiasi ažūriškumo, grafiškumo ir paviršiaus žaismumo kategorijomis. Akmeninis korys stovi metaliniame rėme. Jo paviršių sudaro netaisyklingai išdėstytos kiauros šešiakampės akutės, įdubę matiniai ir iškilę poliruoti šešiakampiai. Dar yra poliruoti lygūs „koriukai“, kuriuose gerai matosi visa akmens tekstūra ir jo besikeičiančios spalvos. Gamtos objektas virto pretekstu atskleisti neišvaizdžios akmens plokštės grožiui. Pro korio akutes matosi medžių lapų žaluma. Matinis dulsvas akučių paviršius kontrastuoja su poliruoto akmens žvilgesiu. Natūra eilinį kartą virto kultūra.
