lt
Rasta 151 lankytina vieta
Vilniaus g. 3, Musninkai
Miestelio centre, tarp aukštų medžių stovi neogotikinė bažnyčia. Jos šventoriuje palaidotas Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras Alfonsas Petrulis. 1868 metais prie naujosios bažnyčios iškilusi varpinė – puikiai išlikęs autentiškos liaudies architektūros pavyzdys. El. p.: musninkuparapija@gmail.com
Vilniaus g. 110, Širvintos
1475 m. trys Astikų giminės seserys pastatė medinę Romos katalikų bažnyčią. 1674 m. Mikalojus Žabas pastatė Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčią. Jai sunykus, parapijiečiai, vadovaujami klebono Lupeikos, sumūrijo naują šventovę (1855-1860). Bažnyčia turi klasicizmo ir baroko bruožų, stačiakampio plano su 2 bokštais ir aukštu frontonu tarp jų. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais, skliautuotas. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su stulpiniais vartais. www.sirvintuparapija.lt
Kerniaus g. 8, Kernavė
Pirmoji bažnyčia, pastatyta iki 1430 m. Šalia dabartinės bažnyčios yra išlikę pirmosios Kernavės bažnyčios pamatai. Bažnyčia neogotikinė, su aukštu fasado bokštu, penkiasiene apside ir zakristijomis iš šonų. Vidus 3 navų, skliautuotas. Šventorių juosia plytų mūro tvora su smailiaarkiais vartais. Jos šventorių puošia dailininkės Jadvygos Grišiūtės iš vietos laukų akmenėlių sudėliotos Lietuvos 600 metų krikštui skirtos mozaikos – 15 Kryžiaus stočių religinėms apeigoms.
Kernavė, Širvintų rajono savivaldybė, Lietuva
Netoli Širvintų rajono esanti Kernavė garsėja piliakalnių kompleksu ir Lietuvos istorijos ištakomis. Puiki vieta pažintiniams pasivaikščiojimams.
Musninkai, Širvintų r. sav., Lietuva
Musninkai – vienas seniausių regiono miestelių. Čia išlikusi tradicinė urbanistinė struktūra, jauki aikštė ir istorinis paveldas.
Kalnalaukio g. 49, 19104 Širvintos, Lietuva
Širvintų tvenkinio pakrantė – viena populiariausių vietų mieste. Čia įrengti takai, suoliukai, vaikų žaidimų zonos, vyksta renginiai ir koncertai.
Bartkuškio kopa, Pajuodžiai, Širvintų rajono savivaldybė, Lietuva
Vėjo supustyta smėlio kalva (kopa), esanti Bartkuškio miške (Širvintų rajono savivaldybė), netoli Bartkuškio telmologinio draustinio, 37 km atstumu nuo Vilniaus. Ji yra atvira žemyninė kopa, viena iš nedaugelio tokių geomorfologinių darinių kontinentinėje Lietuvos dalyje. Artimiausia didesnė gyvenvietė – Paspėrių kaimas, Jauniūnų seniūnija. Link kopos veda neaukštų, liaunų berželių ir kopoms būdingos augalijos, kaip antai žemaūgių pušaičių, samanų ir viržių, minkšto balto smėlio kelias.[1] Manoma, kad smėlį prieš tūkstančius metų paliko ledynai. Pasak kitos versijos, jį po 1948 metais įvykusio miško gaisro supustė vėjas.Prie kopos rengiami pėsčiųjų žygiai. 2020 metų liepos 9–12 d. Vilniuje ir jo apylinkėse vykusio gatvės teatro festivalio „Spot“ metu už Vilniaus miesto bei rajono ribų buvo surengta istorinė ekskursija „Užpustyti“. Ji vyko ant Bartkuškio žemyninės kopos. Choreografė Agnija Šeiko ir Šeiko šokio teatras surengė urbanistinei publikai skirtą šiuolaikinio šokio spektaklį. Jame parodė pasakojimą apie užpustytus Neringos žvejų kaimus ir juose gyvenusių žmonių gyvenimo istoriją. https://www.youtube.com/watch?v=J7XnLFvHoBo
