Rasta 151 lankytina vieta
Šviesos g. 2A, Gelvonai, Širvintų raj.
yra Gelvonų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios statinių komplekso statinys, architektūros ir dailės paminklas. 2012 m. įrašytas į Kultūros paveldo registrą. Koplyčia stūkso šventoriaus pietrytiniame kampe, į dešinę nuo bažnyčios. Koplyčią pastatė Pliateriai. Ji garsėja viduje įmūrytu akmeniu su žmogaus pėdą primenančiu ženklu. Pasak vietos legendos, kitados tamsią naktį prošal ėjusi moteris išvydo ant akmens Dievo Motiną. Regėjimui išnykus, akmenyje likusi įspausta pėda. 2016 m. patvirtintame Gelvonų herbe pavaizduotas geltonas pėdos kontūras.
Sodų g. 8, Širvintos
stovi Širvintų civilinėse kapinėse, esančiose P. Cvirkos g., Širvintų Šv. arkangelo Mykolo parapijoje. Koplyčia – stilistinės architektūros statinys. Išlikęs bažnytinės paskirties inventorius. Koplyčia pastatyta kaip Lovmianskių šeimos mauzoliejus, 1904 m. (arch. Augustas Kleinas). Adresas: Sodų g. 8, Širvintos
Širvintų g. 14, Zibalai, Širvintų raj.
medinė, savo forma primena tradicinį gyvenamąjį namą, vienanavė, su trisiene apside, 2 mažomis zakristijomis abipus jos ir bokšteliu ant stogo. Šventorių juosia medinių stulpelių tvora. Jame yra medinė varpinė ir stogastulpis su skulptūromis.
Bažnyčios g. 44, Kiaukliai, Zibalų sen.
Tai bažnyčia, stovinti Kiauklių kaime, Kiauklių ežero pietrytiniame krante, prie Šešuolėlių-Želvos kelio. 2000 m. ant karo metais sudegintos bažnyčios pamatų buvo pastatyta nauja šventovė. Prie bažnyčios stovi kryžius, koplytstulpis ir senoji mūrinė varpinė.
Klevų g. 1, Bagaslaviškis, Širvintų raj.
bažnyčia, stovinti Bagaslaviškio miestelyje. Savo forma primena tradicinį gyvenamąjį namą. Šventorių juosia akmenų mūro tvora su arkiniais vartais. Prie tvoros prišlieta medinė varpinė.
Šviesos g. 2A, Gelvonai, Širvintų raj.
Bebokštė neoklasicistinė bažnyčia, turinti ir neobaroko formų. Sienose akmens mūras derintas su raudonų plytų detalėmis. Pastatyta 1897 m. pagal Aleksejaus Polozovo projektą.
Neries g. 7, Čiobiškis, Širvintų raj.
Klasicizmo stiliaus mūrinė miestelio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1810-1816 m. Jos fundatoriai Pilsudskiai norėjo pastatyti mūrinę bažnyčią, panašią į Vilniaus katedrą. Užsakė klasikinio stiliaus bažnyčią, tuo pačiu ir rūmus architektui Laurynui Stuokai-Gucevičiui. Bažnyčia tikrai įspūdinga ir architekto jubiliejaus proga puikiai restauruota. Bažnyčios sienas skaido piliastrai. Pagrindiniame fasade, šalia įėjimo, tarp piliastrų įterptos nišos su XVIII a. medinėmis Evangelistų skulptūromis. Viduje – XIX a. Šv. Apaštalų paveikslai, bažnyčios fundatoriaus Jono Krizostomo Pilsudskio portretas.
Bažnyčios g. 1, Alionys I, Širvintų raj.
Pastatyta 1794 metais, perstatyta 1932 metais. Medinė. Žymūs šios bažnyčios geležiniai kryžiai, XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje įtaisyti pagrindinio ir galinio fasado bokštuose. Bažnyčia liaudiško stiliaus, turi išskirtinių liaudies architektūrai būdingų bruožų, kurie itin išryškinti jos fasaduose.
Žolyno g. 5, Šešuolėliai II, Širvintų raj.
vadinama „gotikos šedevru“. Prie kelio į Širvintas, aukštumoje, atviroje vietoje 1910 m. pastatyta neogotikinė bažnyčia. Jos vidus ir išorė yra subtiliai dekoruoti. Išsiskiria puošnūs skliautai. Fundatorius Šešuolėlių dvarininkas V. Jasinskis bažnyčioje įrengė savo giminės mauzoliejų.