lt
Rasta 151 lankytina vieta
Saulės g., Senosios Viesos
stovi Širvintų rajone, Žemųjų Viesų kaimo kapinėse, kurios yra įsikūrusios Senosiose Viesose. Atidaroma per Visus šventuosius, kitas didžiąsias metų šventes. Koplyčia medinė, vieno aukšto, taisyklingo stačiakampio plano, be apsidės, jos pagrindinis fasadas orientuotas vakarų kryptimi. Ant dvišlaičio stogo stovi bokštelis–varpinė su metaliniu kryžiumi. Priekiniame fasade kyšo keturių kolonų portikas, vainikuotas trikampiu frontonu. Koplyčioje yra altorius.
Kerniaus g. 8, Kernavė
stovi prie Kernavės Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios, šalia senosios bažnyčios pamatų. Koplyčioje eksponuojamos profesionalių drožėjų ir liaudies dievdirbių XVII–XIX a. skulptūros, kurioje dauguma surinktos iš įvairių Lietuvos bažnyčių ir koplyčių, liaudies meno dirbiniai. Koplyčia nuo 1992 m. yra nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, regioninės reikšmės paminklas.
Davonys 11, Gelvonų sen., Širvintų r. sav.
tai veikianti stačiatikių koplyčia Širvintų rajone. Medinė koplyčia pastatyta privačiose vietos gyventojo valdose. Pasiekiama iš kaimo gatvės įėjus pro atskirus vartelius mediniu taku, įrengtu sodybos pakraštyje. Būna atidaryta laisvam lankymui. Sodybos šeimininkas sekmadieniais skambina šalia stovinčioje varpinėje varpu, kviesdamas į pamaldas. Įrašas rusų kalba lentoje ant koplyčios sienos byloja, kad koplyčia buvo pašventinta Šventosios Šeimynos garbei, pastatyta 2010 m. vasarą, palaiminant Vilniaus „Znamenskaja“ cerkvės šventikui Piotrui Miuleriui.
Kerniaus g. 6, Kernavė
Nedidelė, išskirtinė savo aštuonkampiu planu tarp mūrinių klasicizmo koplyčių. Pro angą grindyse patenkama į laidojimo rūsį. Jo nišoje įmūryti karstai. Koplyčią – žmonos mauzoliejų – 1856 m. pastatė Stanislovas Riomeris. Dabar koplyčioje laikomi Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus–rezervato fondai. Koplyčia nuo 1992 m. yra nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, regioninės reikšmės paminklas.
Neries g. 7, Čiobiškis, Širvintų raj.
Čiobiškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriuje stovinti klasicistinių formų koplyčia, viena iš dviejų. Priklauso bažnyčios statinių kompleksui, kuris nuo 1992 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Pirma šventoriaus koplyčia – regioninės reikšmės architektūros paminklas. Stovi stačiakampio šventoriaus pietvakarių kampe, į pietus nuo pagrindinių vartų priešais bažnyčią. Naudojama bažnyčios inventoriaus padėjimui.
Neries g. 7, Čiobiškis, Širvintų raj.
viena iš dviejų koplyčių, esančių šventoriuje prie Čiobiškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios, priklausančių paminkliniam bažnyčios statinių kompleksui. Stūkso aptverto šventoriaus šiaurės vakariniame kampe, bažnyčios priekyje, į kairę nuo įėjimo vartų.
Pypliai
esanti Širvintų rajone, Gelvonų seniūnijoje, Pyplių kaime. Koplyčia ir šalia esanti varpinė stūkso kaimo kapinių kalnelyje, yra Bagaslaviškio Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos teritorijoje. Atidaroma per Visus šventuosius. Akmenų mūro koplyčia pastatyta 1845 m. dvarininko Grinevičiaus lėšomis.
Vilniaus g., Gelvonai
medinė koplyčia, stovinti Širvintų rajone, Gelvonų miestelio kapinėse. Koplyčia pagal paskirtį nenaudojama, išlikę bažnytinio interjero fragmentai (altorius, balkonas). Koplyčia stūkso kapinių viduryje. Iki jos nuo kapinių vartų veda pagrindinis takas. Šalia stovi apgriuvusi mūrinė koplytėlė. Koplyčios statinys stačiakampio plano, be apsidės, priekiniu fasadu orientuota į vakarus (vartų pusę). Stogas trišlaitis, dengtas malksnomis, su bokšteliu, kurį vainikuoja geležinis ryžius.
Šviesos g. 2A, Gelvonai, Širvintų raj.
laidojimo koplyčia, esanti Širvintų rajone, Gelvonų miestelio centre, Gelvonų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios šventoriuje (į kairę nuo bažnyčios), viena iš dviejų šventoriuje stovinčių koplyčių. Įrengta Pliaterių kripta. Koplyčia priklauso Gelvonų bažnyčios statinių kompleksui, nuo 2012 m. yra regioninės reikšmės architektūros paminklas, įrašytas į Kultūros paveldo registrą. Koplyčią fundavo grafienė Alina Broel-Pliaterienė.
