Rasta 142 lankytinos vietos
Svistūnai
Baltas kalnas yra vienas lankomiausių objektų Kernavėje. Nuo jo atsiveria nuostabus vaizdas į Neries kilpą, o nuo kalno prasideda nelabai ilgas, lengvas ir gražus pėsčiųjų takas.
Ežero g., Špokiškis
Sunykusio piliakalnio rytinė dalis su pylimu. Yra šalia Žirnajų ežero, Gelvės dešiniajame. Pilymas rytuose siekia aukštumą, iš pietų, vakarų ir šiaurės jį juosia Gelvė ir jos slėniai. Pylimas 12 m ilgio, 6,5 m aukščio. Į rytus nuo jo rasta senovinės gyvenvietės liekanų. Yra pasakojama, kad „iš netoliese esančios griovos buvo imama žemė ir supiltas piliakalnis prie Totoriškio kaimo. Spėjama, kad tai padaryta Žygimanto su Švitrigaila kovų metu“.
Mančiušėnų g., Mančiušėnai
Yra kaimo pietinėje dalyje, 0,5 km į šiaurę nuo Širvintos dešiniojo kranto (0,2 km į pietvakarius nuo piliakalnio Milžinkapiu vadinamas Mančiušėnų kapinynas). Iš pietų ir vakarų jį juosia Širvintos slėniai, rytuose yra aukštuma. Piliakalnio šlaitai satatūs, 16 m aukščio, apardyti kasant žvyrą ir ariant. Viršūnės aikštelė ovali, 38 m ilgio rytų vakarų kryptimi, 15 m pločio. Mančiušėnų piliakalnis su vėlyvajam geležies amžiui būdingų įtvirtinimų liekanomis, tyrinėtas mažai: „Pasakojama, kad kalne yra užkasta bažnyčia, kurios lubų sijos iš milžinų kaulų dėtos.“
Pykuolio g., Ustronė
Yra kaimo pietvakarinėje dalyje, 3 km į šiaurės rytus nuo Čiobiškio, Musės dešiniajame krante, prie Musės ir Kaimenos santakos. Datuojamas šis piliakalnis I-ajame tūks. II-ojo pradžioje. Dar kitaip vadinamas Pikuolio kalnu. Pavadinimas greičiausiai susijęs su Pikuolio – požemių dievo vardu. Piliakalnis apipintas legendomis. Pasak senolių, ant šio kalno kažkada stovėjo Pikuolio bažnyčia, čia gyveno milžinai, aukštesni už ąžuolus, kurie vaikščiojo pasiremdami ąžuolais.
Musninkai — Liukonėliai, Lesčiūnai
piliakalnis, įrengtas aukštumos kyšulyje tarp Širvintos dešiniojo kranto ir bevardžio upelio slėnio.
4305 8, Čiobiškis, 19194 Širvintų r. sav.
Daugiau kaip šimto metų vandens malūno pastatas, tačiau Musė įteka dabar į Nerį nauja vaga. Malūnas yra privati nuosavybė.
Vilniaus g. 114, Širvintos
1923-1944 m. šiame name gyveno Lietuvos kariuomenės pulkininkas, Nepriklausomybės kovų dalyvis, 1941 m. birželio sukilimo dalyvis Juozas Plenta (1890-1946). Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1920) ir DLK Gedimino 3 laipsnio (1928) ordinais, Lietuvos Nepriklausomybės (1928) 10-mečio medaliu. 1944-1953 m. name buvo NKVD-MGB būstinė. Namo rūsyje buvo kalinami suimtieji. Antrame aukšte vykdavo tardymai. Šalia namo esančiame svirne buvo kardomojo sulaikymo kamera. Vėlesniais metais šio pastato antrajame aukšte iki 1983 m. buvo įsikūrusi rajono laikraščio redakcija.
Ramybės g. 5, Šešuolėliai II, Zibalų sen.
Šešuolėlių II dvaras minimas XVIII a. pab., kuomet priklausė Šumskams. Šiems prasiskolinus, XIX a. pr. parduotas Jasienskiams, kurie dvarą perstatė į mūrinį. Parko fragmentų teritorijoje yra tvenkinys, iš rytų pusės ją juosia Širvintos upė, į slėnį reljefas leidžiasi terasomis. Po Antrojo pasaulinio karo nacionalizuotas, priklausė Šešuolėlių tarybiniam ūkiui. Atgavus Nepriklausomybę ūkiniai pastatai privatizuoti, gyvenamieji priklauso savivaldybei.
Maumedžio g. 12, Zibalai
seniausias medinis dvaras Lietuvoje. XVII a. II p. - XIX a. II p. – kompleksiškai išlikęs, vienas seniausių ir daugiausiai autentiškų vertingųjų savybių išsaugojęs medinių statinių ansamblis Lietuvoje. Šiuo metu nykstantis kultūros paveldo objektas. Privatizuotas.