lt
Rasta 13 lankytinų vietų
Vilniaus g. 45, Širvintos
(skulpt. Arvydas Ališanka) – drūtas krėslas, ant kurio savo jėgomis užsiropš ne kiekvienas, o užsikorus gali prisėsti net visa darželio grupė. Prisėsti, pajusti akmens vėsą, pamosuoti nuleistas kojas, pažvelgti į netoliese tyvuliuojančias „marias“. Pragmatiškiems suaugusiems tai tiesiog akibrokštas, neįkyriai siūlomas žaidimas prisiminti primirštus laikus, kai visi medžiai buvo dideli, o kiekvienas baldas tapdavo atrama žengiant pirmuosius žingsnius. O štai mažyliams ši skulptūra kol kas lyg neapdariai pamiršta pasakų milžino kėdė, kurioje štai dabar gali įsitaisyti ir jie.
I. Šeiniaus g. 4, Širvintos
(skulpt. Kęstutis Musteikis) – grakšti „ištemptų“ formų moters figūra, pakankamai tvirtai remiasi į žemę masyviomis žemdirbiškomis pėdomis. Siela neabejotinai besvorė ir bekūnė, tačiau jos „įsikūnijimas“ (ir dar tokiu tvirtu, visai neefemerišku akmeniniu pavidalu) suponuoja prasmines priešpriešas. Efemeriškas objektas ir kietas akmuo susivienija teigdami amžinumo įvaizdį: siela yra nemirtinga, o akmuo asocijuojasi su priemone kam nors įamžinti. Taigi – paminklas sielai. Sielos paviršius suraižytas, formos aptakios, apibendrintos. Akmeninė (ir tikroji) siela amžina ir laiko smūgiai joje tepalieka tik menkas įrantas.
Vilniaus g. 86, Širvintos
1981 m. prie tvenkinio pastatyta skulptūra „Širvinta“ (skulpt. Vilimas Ketvirtis). Šis meno kūrinys yra tapęs Širvintų miesto simboliu, dažnai matomu fotografijose.
Vilniaus g. 103, Širvintos
skulptūra skirta prisiminti ir pagerbti poetą, dramaturgą, vertėją, akademiką bei visuomenės veikėją J. Marcinkevičių. Žymiausi poeto kūriniai – draminė trilogija „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“. Skulptūra simbolizuoja daugiausiai tiražuojamą J. Marcinkevičiaus vaikiškąją kūrybos liniją. Mergaitė simbolizuoja jaunąją kartą, jauną Lietuvos valstybę – svajingą, atvirą pasauliui, ieškančią įkvėpimo bei išminties kūryboje. Sukurti skulptūrą „Skaitanti mergaitė“ autorių įkvėpė ir biografinės poeto gyvenimo detalės, jautrūs poeto anūkės Salomėjos Bandoriūtės-Leikienės prisiminimai apie dieduką, ant kurio kelių, būdama mažytė, sėdėdavo. Klasiko kūryba, perduodama iš kartos į kartą, gyvuoja per amžius. Skulptūros pamate išgraviruotose eilutės iš jo eilėraščio „Vaikų žemė”: „Jeigu šita žemė kam priklauso, tai pirmiausia, žinoma, vaikams“. „Skaitanti mergaitė“ pastatyta Jaunimo sode, šalia rotondos, ant kurios užrašyti J. Marcinkevičiaus žodžiai: „Meilė – tai du sujungti delnai. Ir gurkšnis vandens juose: gyvenimas“. Skulptūros autoriai: skulptorius Liutauras Griežė ir menotyrininkė Laura Kešytė.
