lt
Rasta 33 lankytinos vietos
Musninkai — Liukonėliai, Lesčiūnai
piliakalnis, įrengtas aukštumos kyšulyje tarp Širvintos dešiniojo kranto ir bevardžio upelio slėnio.
Pykuolio g., Ustronė
Yra kaimo pietvakarinėje dalyje, 3 km į šiaurės rytus nuo Čiobiškio, Musės dešiniajame krante, prie Musės ir Kaimenos santakos. Datuojamas šis piliakalnis I-ajame tūks. II-ojo pradžioje. Dar kitaip vadinamas Pikuolio kalnu. Pavadinimas greičiausiai susijęs su Pikuolio – požemių dievo vardu. Piliakalnis apipintas legendomis. Pasak senolių, ant šio kalno kažkada stovėjo Pikuolio bažnyčia, čia gyveno milžinai, aukštesni už ąžuolus, kurie vaikščiojo pasiremdami ąžuolais.
Lietuvos pradžią menanti žemė. 194,4 ha Kernavės kultūriniame rezervate – 18 archeologijos ir istorijos paminklų, tarp jų – 5 piliakalniai (Mindaugo sosto piliakalnis, Lizdeikos kalnas, Aukuro kalnas, Pilies kalnas ir Kriveikiškio piliakalnis). Kernavės piliakalnius gaubia daug legendų. Sakoma, kad kažkur iš čia ėjęs požeminis kelias į Trakus ir Vilnių. Kernavėje jis buvo uždarytas geležinėmis, Trakuose – sidabrinėmis, Vilniuje – auksinėmis durimis. Pasak kitos legendos, kai Lietuva 1387 m. apsikrikštijo ir Vilniuje buvo nugriauta Perkūno šventykla, Lizdeikos kalne gyvenęs vyriausiasis krivis Lizdeika su vaidilutėmis, kurios kurstė šventąją ugnį. Kernavės vietovė įrašyta į UNESCO saugomų vietovių pasaulio paveldo sąrašą.
Kernavė, Širvintų rajono savivaldybė, Lietuva
Netoli Širvintų rajono esanti Kernavė garsėja piliakalnių kompleksu ir Lietuvos istorijos ištakomis. Puiki vieta pažintiniams pasivaikščiojimams.
Kalnalaukio g. 49, 19104 Širvintos, Lietuva
Širvintų tvenkinio pakrantė – viena populiariausių vietų mieste. Čia įrengti takai, suoliukai, vaikų žaidimų zonos, vyksta renginiai ir koncertai.
Bartkuškio kopa, Pajuodžiai, Širvintų rajono savivaldybė, Lietuva
Vėjo supustyta smėlio kalva (kopa), esanti Bartkuškio miške (Širvintų rajono savivaldybė), netoli Bartkuškio telmologinio draustinio, 37 km atstumu nuo Vilniaus. Ji yra atvira žemyninė kopa, viena iš nedaugelio tokių geomorfologinių darinių kontinentinėje Lietuvos dalyje. Artimiausia didesnė gyvenvietė – Paspėrių kaimas, Jauniūnų seniūnija. Link kopos veda neaukštų, liaunų berželių ir kopoms būdingos augalijos, kaip antai žemaūgių pušaičių, samanų ir viržių, minkšto balto smėlio kelias.[1] Manoma, kad smėlį prieš tūkstančius metų paliko ledynai. Pasak kitos versijos, jį po 1948 metais įvykusio miško gaisro supustė vėjas.Prie kopos rengiami pėsčiųjų žygiai. 2020 metų liepos 9–12 d. Vilniuje ir jo apylinkėse vykusio gatvės teatro festivalio „Spot“ metu už Vilniaus miesto bei rajono ribų buvo surengta istorinė ekskursija „Užpustyti“. Ji vyko ant Bartkuškio žemyninės kopos. Choreografė Agnija Šeiko ir Šeiko šokio teatras surengė urbanistinei publikai skirtą šiuolaikinio šokio spektaklį. Jame parodė pasakojimą apie užpustytus Neringos žvejų kaimus ir juose gyvenusių žmonių gyvenimo istoriją. https://www.youtube.com/watch?v=J7XnLFvHoBo
