Lankytinos vietos

Čiobiškio šventoriaus I koplyčia
Architektūra

Čiobiškio šventoriaus I koplyčia

Neries g. 7, Čiobiškis, Širvintų raj.

Čiobiškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriuje stovinti klasicistinių formų koplyčia, viena iš dviejų. Priklauso bažnyčios statinių kompleksui, kuris nuo 1992 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Pirma šventoriaus koplyčia – regioninės reikšmės architektūros paminklas. Stovi stačiakampio šventoriaus pietvakarių kampe, į pietus nuo pagrindinių vartų priešais bažnyčią. Naudojama bažnyčios inventoriaus padėjimui.

Gelvonų kapinių koplyčia
Architektūra

Gelvonų kapinių koplyčia

Vilniaus g., Gelvonai

medinė koplyčia, stovinti Širvintų rajone, Gelvonų miestelio kapinėse. Koplyčia pagal paskirtį nenaudojama, išlikę bažnytinio interjero fragmentai (altorius, balkonas). Koplyčia stūkso kapinių viduryje. Iki jos nuo kapinių vartų veda pagrindinis takas. Šalia stovi apgriuvusi mūrinė koplytėlė. Koplyčios statinys stačiakampio plano, be apsidės, priekiniu fasadu orientuota į vakarus (vartų pusę). Stogas trišlaitis, dengtas malksnomis, su bokšteliu, kurį vainikuoja geležinis ryžius.

Gelvonų Pliaterių-Žabų koplyčia-mauzoliejus
Architektūra

Gelvonų Pliaterių-Žabų koplyčia-mauzoliejus

Šviesos g. 2A, Gelvonai, Širvintų raj.

laidojimo koplyčia, esanti Širvintų rajone, Gelvonų miestelio centre, Gelvonų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios šventoriuje (į kairę nuo bažnyčios), viena iš dviejų šventoriuje stovinčių koplyčių. Įrengta Pliaterių kripta. Koplyčia priklauso Gelvonų bažnyčios statinių kompleksui, nuo 2012 m. yra regioninės reikšmės architektūros paminklas, įrašytas į Kultūros paveldo registrą. Koplyčią fundavo grafienė Alina Broel-Pliaterienė.

Gelvonų Pliaterių koplyčia
Architektūra

Gelvonų Pliaterių koplyčia

Šviesos g. 2A, Gelvonai, Širvintų raj.

yra Gelvonų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios statinių komplekso statinys, architektūros ir dailės paminklas. 2012 m. įrašytas į Kultūros paveldo registrą. Koplyčia stūkso šventoriaus pietrytiniame kampe, į dešinę nuo bažnyčios. Koplyčią pastatė Pliateriai. Ji garsėja viduje įmūrytu akmeniu su žmogaus pėdą primenančiu ženklu. Pasak vietos legendos, kitados tamsią naktį prošal ėjusi moteris išvydo ant akmens Dievo Motiną. Regėjimui išnykus, akmenyje likusi įspausta pėda. 2016 m. patvirtintame Gelvonų herbe pavaizduotas geltonas pėdos kontūras.

Širvintų koplyčia
Architektūra

Širvintų koplyčia

Sodų g. 8, Širvintos

stovi Širvintų civilinėse kapinėse, esančiose P. Cvirkos g., Širvintų Šv. arkangelo Mykolo parapijoje. Koplyčia – stilistinės architektūros statinys. Išlikęs bažnytinės paskirties inventorius. Koplyčia pastatyta kaip Lovmianskių šeimos mauzoliejus, 1904 m. (arch. Augustas Kleinas). Adresas: Sodų g. 8, Širvintos

Zibalų Šv. Jurgio bažnyčia
Architektūra

Zibalų Šv. Jurgio bažnyčia

Širvintų g. 14, Zibalai, Širvintų raj.

medinė, savo forma primena tradicinį gyvenamąjį namą, vienanavė, su trisiene apside, 2 mažomis zakristijomis abipus jos ir bokšteliu ant stogo. Šventorių juosia medinių stulpelių tvora. Jame yra medinė varpinė ir stogastulpis su skulptūromis.

Bagaslaviškio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia
Architektūra

Bagaslaviškio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia

Klevų g. 1, Bagaslaviškis, Širvintų raj.

bažnyčia, stovinti Bagaslaviškio miestelyje. Savo forma primena tradicinį gyvenamąjį namą. Šventorių juosia akmenų mūro tvora su arkiniais vartais. Prie tvoros prišlieta medinė varpinė.

Kiauklių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia
Architektūra

Kiauklių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia

Bažnyčios g. 44, Kiaukliai, Zibalų sen.

Tai bažnyčia, stovinti Kiauklių kaime, Kiauklių ežero pietrytiniame krante, prie Šešuolėlių-Želvos kelio. 2000 m. ant karo metais sudegintos bažnyčios pamatų buvo pastatyta nauja šventovė. Prie bažnyčios stovi kryžius, koplytstulpis ir senoji mūrinė varpinė.

Čiobiškio bažnyčios ansamblis
Architektūra

Čiobiškio bažnyčios ansamblis

Neries g. 7, Čiobiškis, Širvintų raj.

Klasicizmo stiliaus mūrinė miestelio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1810-1816 m. Jos fundatoriai Pilsudskiai norėjo pastatyti mūrinę bažnyčią, panašią į Vilniaus katedrą. Užsakė klasikinio stiliaus bažnyčią, tuo pačiu ir rūmus architektui Laurynui Stuokai-Gucevičiui. Bažnyčia tikrai įspūdinga ir architekto jubiliejaus proga puikiai restauruota. Bažnyčios sienas skaido piliastrai. Pagrindiniame fasade, šalia įėjimo, tarp piliastrų įterptos nišos su XVIII a. medinėmis Evangelistų skulptūromis. Viduje – XIX a. Šv. Apaštalų paveikslai, bažnyčios fundatoriaus Jono Krizostomo Pilsudskio portretas.