Rasta 46 lankytinos vietos
Neries g. 7, Čiobiškis, Širvintų raj.
Čiobiškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios šventoriuje stovinti klasicistinių formų koplyčia, viena iš dviejų. Priklauso bažnyčios statinių kompleksui, kuris nuo 1992 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Pirma šventoriaus koplyčia – regioninės reikšmės architektūros paminklas. Stovi stačiakampio šventoriaus pietvakarių kampe, į pietus nuo pagrindinių vartų priešais bažnyčią. Naudojama bažnyčios inventoriaus padėjimui.
Šviesos g. 2A, Gelvonai, Širvintų raj.
laidojimo koplyčia, esanti Širvintų rajone, Gelvonų miestelio centre, Gelvonų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios šventoriuje (į kairę nuo bažnyčios), viena iš dviejų šventoriuje stovinčių koplyčių. Įrengta Pliaterių kripta. Koplyčia priklauso Gelvonų bažnyčios statinių kompleksui, nuo 2012 m. yra regioninės reikšmės architektūros paminklas, įrašytas į Kultūros paveldo registrą. Koplyčią fundavo grafienė Alina Broel-Pliaterienė.
Šviesos g. 2A, Gelvonai, Širvintų raj.
yra Gelvonų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios statinių komplekso statinys, architektūros ir dailės paminklas. 2012 m. įrašytas į Kultūros paveldo registrą. Koplyčia stūkso šventoriaus pietrytiniame kampe, į dešinę nuo bažnyčios. Koplyčią pastatė Pliateriai. Ji garsėja viduje įmūrytu akmeniu su žmogaus pėdą primenančiu ženklu. Pasak vietos legendos, kitados tamsią naktį prošal ėjusi moteris išvydo ant akmens Dievo Motiną. Regėjimui išnykus, akmenyje likusi įspausta pėda. 2016 m. patvirtintame Gelvonų herbe pavaizduotas geltonas pėdos kontūras.
Sodų g. 8, Širvintos
stovi Širvintų civilinėse kapinėse, esančiose P. Cvirkos g., Širvintų Šv. arkangelo Mykolo parapijoje. Koplyčia – stilistinės architektūros statinys. Išlikęs bažnytinės paskirties inventorius. Koplyčia pastatyta kaip Lovmianskių šeimos mauzoliejus, 1904 m. (arch. Augustas Kleinas). Adresas: Sodų g. 8, Širvintos
Širvintų g. 14, Zibalai, Širvintų raj.
medinė, savo forma primena tradicinį gyvenamąjį namą, vienanavė, su trisiene apside, 2 mažomis zakristijomis abipus jos ir bokšteliu ant stogo. Šventorių juosia medinių stulpelių tvora. Jame yra medinė varpinė ir stogastulpis su skulptūromis.
Bažnyčios g. 44, Kiaukliai, Zibalų sen.
Tai bažnyčia, stovinti Kiauklių kaime, Kiauklių ežero pietrytiniame krante, prie Šešuolėlių-Želvos kelio. 2000 m. ant karo metais sudegintos bažnyčios pamatų buvo pastatyta nauja šventovė. Prie bažnyčios stovi kryžius, koplytstulpis ir senoji mūrinė varpinė.
Neries g. 7, Čiobiškis, Širvintų raj.
Klasicizmo stiliaus mūrinė miestelio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1810-1816 m. Jos fundatoriai Pilsudskiai norėjo pastatyti mūrinę bažnyčią, panašią į Vilniaus katedrą. Užsakė klasikinio stiliaus bažnyčią, tuo pačiu ir rūmus architektui Laurynui Stuokai-Gucevičiui. Bažnyčia tikrai įspūdinga ir architekto jubiliejaus proga puikiai restauruota. Bažnyčios sienas skaido piliastrai. Pagrindiniame fasade, šalia įėjimo, tarp piliastrų įterptos nišos su XVIII a. medinėmis Evangelistų skulptūromis. Viduje – XIX a. Šv. Apaštalų paveikslai, bažnyčios fundatoriaus Jono Krizostomo Pilsudskio portretas.
Žolyno g. 5, Šešuolėliai II, Širvintų raj.
vadinama „gotikos šedevru“. Prie kelio į Širvintas, aukštumoje, atviroje vietoje 1910 m. pastatyta neogotikinė bažnyčia. Jos vidus ir išorė yra subtiliai dekoruoti. Išsiskiria puošnūs skliautai. Fundatorius Šešuolėlių dvarininkas V. Jasinskis bažnyčioje įrengė savo giminės mauzoliejų.
Vilniaus g. 3, Musninkai
Miestelio centre, tarp aukštų medžių stovi neogotikinė bažnyčia. Jos šventoriuje palaidotas Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras Alfonsas Petrulis. 1868 metais prie naujosios bažnyčios iškilusi varpinė – puikiai išlikęs autentiškos liaudies architektūros pavyzdys. El. p.: musninkuparapija@gmail.com