Rasta 46 lankytinos vietos
Vilniaus g., Gelvonai
medinė koplyčia, stovinti Širvintų rajone, Gelvonų miestelio kapinėse. Koplyčia pagal paskirtį nenaudojama, išlikę bažnytinio interjero fragmentai (altorius, balkonas). Koplyčia stūkso kapinių viduryje. Iki jos nuo kapinių vartų veda pagrindinis takas. Šalia stovi apgriuvusi mūrinė koplytėlė. Koplyčios statinys stačiakampio plano, be apsidės, priekiniu fasadu orientuota į vakarus (vartų pusę). Stogas trišlaitis, dengtas malksnomis, su bokšteliu, kurį vainikuoja geležinis ryžius.
Vilniaus g. 114, Širvintos
1923-1944 m. šiame name gyveno Lietuvos kariuomenės pulkininkas, Nepriklausomybės kovų dalyvis, 1941 m. birželio sukilimo dalyvis Juozas Plenta (1890-1946). Apdovanotas Vyčio kryžiaus 5 laipsnio (1920) ir DLK Gedimino 3 laipsnio (1928) ordinais, Lietuvos Nepriklausomybės (1928) 10-mečio medaliu. 1944-1953 m. name buvo NKVD-MGB būstinė. Namo rūsyje buvo kalinami suimtieji. Antrame aukšte vykdavo tardymai. Šalia namo esančiame svirne buvo kardomojo sulaikymo kamera. Vėlesniais metais šio pastato antrajame aukšte iki 1983 m. buvo įsikūrusi rajono laikraščio redakcija.
4305 8, Čiobiškis, 19194 Širvintų r. sav.
Daugiau kaip šimto metų vandens malūno pastatas, tačiau Musė įteka dabar į Nerį nauja vaga. Malūnas yra privati nuosavybė.
Ramybės g. 5, Šešuolėliai II, Zibalų sen.
Šešuolėlių II dvaras minimas XVIII a. pab., kuomet priklausė Šumskams. Šiems prasiskolinus, XIX a. pr. parduotas Jasienskiams, kurie dvarą perstatė į mūrinį. Parko fragmentų teritorijoje yra tvenkinys, iš rytų pusės ją juosia Širvintos upė, į slėnį reljefas leidžiasi terasomis. Po Antrojo pasaulinio karo nacionalizuotas, priklausė Šešuolėlių tarybiniam ūkiui. Atgavus Nepriklausomybę ūkiniai pastatai privatizuoti, gyvenamieji priklauso savivaldybei.
Maumedžio g. 12, Zibalai
seniausias medinis dvaras Lietuvoje. XVII a. II p. - XIX a. II p. – kompleksiškai išlikęs, vienas seniausių ir daugiausiai autentiškų vertingųjų savybių išsaugojęs medinių statinių ansamblis Lietuvoje. Šiuo metu nykstantis kultūros paveldo objektas. Privatizuotas.
4310, Bagaslaviškis
dvaras – Lemantaučiznos dvaras yra Širvintų rajone, Gelvonų seniūnijoje. Dvaro sodybos fragmentai atokiau nuo pagrindinių kelių, apie 2 km į pietus nuo Bagaslaviškio. Pasakojama, kad dvarui kadaise priklausė vėjo malūnas, o jame dirbo malūnininkas Olesis – pastarąjį dvarininkai susirado Vilniuje ir atsivežė dirbti, mat juos sužavėjo malūnininko muzikinis talentas. Būtent Olesį ir jo nelaimingą meilę aprašė I. Šeinius-Jurkūnas savo apsakyme „Kuprelis“.
Astruvka, 19191 Širvintų r. sav.
esanti Astruvkoje, Širvintų rajone (Čiobiškio sen.). Dvaro sodybos fragmentai apie 3 km į š.v. nuo Čiobiškio: rūmai, kumetynas, ūkinių pastatų liekanos. Dvaro sodyba kūrėsi nuo XIX a. pradžios. XX a. pradžioje dvarą valdė rusų kilmės dvarininkas Petras Pimenas. Jis čia negyveno, dvaro reikalais rūpinosi ūkvedys. 1940 m. dvarininkas Pimenas su žmona Valerija paliko dvarą. Buvusiame dvare pokariu veikė Čiobiškio kolūkio gamybos centras.
Dvaro g. 2, Gelvonai, Širvintų r.
dvaras, esantis Gelvonuose, Širvintų rajone. Dvaro sodybos fragmentai, XIX a. pirmojoje pusėje – XX a. pradžioje egzistavusios sodybos likučiai: raudonų plytų tarnų namas, tvartas, senų medžių alėja, vedanti į dvarvietę. Gelvonų dvaras senovėje priklausė Daumantams, Sieciskiams, Žabams. Kai Alina Žabaitė ištekėjo už Stepono Aleksandro Pliaterio (1799–1864), Gelvonai tapo grafų Pliaterių nuosavybe.
Paširvintis, 19183 Širvintų r. sav.
priklausęs kunigaikščiams Giedraičiams, esantis Širvintų rajone, Musninkų seniūnijoje. Antrasis Paširvinčio dvaras įsikūręs ant Širvintos kranto, atokiau nuo Širvintų, arčiau Musninkų, netoli Narvydiškio dvaro, prie kelio iš Musninkų Liukonių link. Jame išsiskiria medinis kumetyno pastatas. Paširvinčio II dvaro kumetynas – privati nuosavybė.