lt
Rasta 52 lankytinos vietos
Ramybės g. 5, Šešuolėliai II, Zibalų sen.
II dvaras minimas XVIII a. pab., kuomet priklausė Šumskams. Šiems prasiskolinus, XIX a. pr. parduotas Jasienskiams, kurie dvarą perstatė į mūrinį. Parko fragmentų teritorijoje yra tvenkinys, iš rytų pusės ją juosia Širvintos upė, į slėnį reljefas leidžiasi terasomis. Po Antrojo pasaulinio karo nacionalizuotas, priklausė Šešuolėlių tarybiniam ūkiui. Atgavus Nepriklausomybę ūkiniai pastatai privatizuoti, gyvenamieji priklauso savivaldybei.
Maumedžio g. 12, Zibalai
seniausias medinis dvaras Lietuvoje. XVII a. II p. - XIX a. II p. – kompleksiškai išlikęs, vienas seniausių ir daugiausiai autentiškų vertingųjų savybių išsaugojęs medinių statinių ansamblis Lietuvoje. Šiuo metu nykstantis kultūros paveldo objektas. Privatizuotas.
4310, Bagaslaviškis
dvaras – Lemantaučiznos dvaras yra Širvintų rajone, Gelvonų seniūnijoje. Dvaro sodybos fragmentai atokiau nuo pagrindinių kelių, apie 2 km į pietus nuo Bagaslaviškio. Pasakojama, kad dvarui kadaise priklausė vėjo malūnas, o jame dirbo malūnininkas Olesis – pastarąjį dvarininkai susirado Vilniuje ir atsivežė dirbti, mat juos sužavėjo malūnininko muzikinis talentas. Būtent Olesį ir jo nelaimingą meilę aprašė I. Šeinius-Jurkūnas savo apsakyme „Kuprelis“.
esanti Astruvkoje, Širvintų rajone (Čiobiškio sen.). Dvaro sodybos fragmentai apie 3 km į š.v. nuo Čiobiškio: rūmai, kumetynas, ūkinių pastatų liekanos. Dvaro sodyba kūrėsi nuo XIX a. pradžios. XX a. pradžioje dvarą valdė rusų kilmės dvarininkas Petras Pimenas. Jis čia negyveno, dvaro reikalais rūpinosi ūkvedys. 1940 m. dvarininkas Pimenas su žmona Valerija paliko dvarą. Buvusiame dvare pokariu veikė Čiobiškio kolūkio gamybos centras.
Dvaro g. 2, Gelvonai, Širvintų r.
dvaras, esantis Gelvonuose, Širvintų rajone. Dvaro sodybos fragmentai, XIX a. pirmojoje pusėje – XX a. pradžioje egzistavusios sodybos likučiai: raudonų plytų tarnų namas, tvartas, senų medžių alėja, vedanti į dvarvietę. Gelvonų dvaras senovėje priklausė Daumantams, Sieciskiams, Žabams. Kai Alina Žabaitė ištekėjo už Stepono Aleksandro Pliaterio (1799–1864), Gelvonai tapo grafų Pliaterių nuosavybe.
priklausęs kunigaikščiams Giedraičiams, esantis Širvintų rajone, Musninkų seniūnijoje. Antrasis Paširvinčio dvaras įsikūręs ant Širvintos kranto, atokiau nuo Širvintų, arčiau Musninkų, netoli Narvydiškio dvaro, prie kelio iš Musninkų Liukonių link. Jame išsiskiria medinis kumetyno pastatas. Paširvinčio II dvaro kumetynas – privati nuosavybė.
Parko g. 34, Paširvintis
esantis Širvintų rajone, Širvintų seniūnijoje. Paširvinčio I dvaro sodyba įsikūrusi kairiajame Širvintosupės krante, apie 3 km į pietryčius nuo Širvintų miestelio, upe prieš jos tėkmę. Priklausęs Jozefui Gorskiui, vėliau – grafams Ledochovskiams. 1806 m. Adomui Gorskiui priklausė ne tik Paširvinčio I dvaras, bet ir Šalkovščiznos dvarelis, Kazliškių ir Paširvinčio palivarkai. 1887 m. geografinis žodynas nurodo, kad Paširvinčio I dvaras ir anksčiau buvo Gorskių giminės valda. Apie 1821 - 1822 m., po vestuvių, kaip Liudvikos Gorskaitės kraitis, Paširvinčio I žemės atiteko jaunai Liudvikos ir Ignacijaus Ledochovskių šeimai. Pokariu dvaro rūmuose ilgai veikė rajono ligoninė.
Dvaro g. 6, Viršuliškiai, Musninkų sen., Širvintų r.
pakeliui iš Musninkų į Bartkuškį – registrinė paveldo vertybė: medinis ponų namas, su atviru prieangiu, kurį remia keturios masyvios kolonos, kumetynas, vežiminė, svirnas. Kūrėsi XX a. 1-ojoje pusėje. Kad tai buvęs dvaro sodybos Ponų namas, byloja klasicistinis prieangis su masyviomis medinėmis kolonomis. Viršuliškių dvaro sodyba buvo įkurta vaizdingoje vietoje, ant Neries dešiniojo intako -- srauniosios upės Musės kranto. Valda privati, mediniame ponų name gyvena šeimos.
Dvaro sodyba prie Juodės upės patvankos: medinis ponų namas, parkas. Dvaro sodyba iš XIX a. pirmosios pusės. Ponų namas su atviru prieangiu, kurį puošia keturios laibos, į viršų siaurėjančios kolonos – liaudiškojo klasicizmo bruožai. Įspūdingas įėjimas į seną rūsį. Juodės dvaro rūmuose 1877-1896 m. lankydavosi Komunistų partijos ir Tarybų valstybės veikėjas Feliksas Dzeržinskis. Juodės dvaras priklausęs Felikso Dzeržinskio močiutei poniai M. Januševskai. Dabar dvaro sodyboje gyvena šeima.
