(skulpt. Arvydas Ališanka) – skulptūra sudaryta iš dviejų akmenų, kurie tarpusavyje jungiasi sudarydami kiauro akmens įspūdį. Vaikai labai noriai po juos lando, fotografuojasi. Ant akmens iškaltas žmogaus siluetas, tai lyg savotiška instrukcija, kaip galima pasinaudoti skulptūra. Skulptūrą sudaro granito luitas, sulankstytas tarsi popieriaus lapas taip, kad viduryje susidarytų keturkampė kiaurymė poliruotu paviršiumi. Toks keturkampis urvas slidžiomis poliruotomis sienelėmis, į kurį taip ir norisi įlysti. Beje, ten puikus aidas, o kad žiūrovai nepasidrovėtų išbandyti to patys, ant išorės sienelės iškaltas pusiau gulomis susirangiusio žmogaus (be abejo – paties autoriaus) siluetas. Siluetas projektuotas į kiaurymę, siekiant išprovokuoti žiūrovą pakartoti autoriaus rekomenduojamą pozą. A. Ališanka tęsia pamėgtą „kūno apsaugos“ temą: žmogaus siluetas jau buvo apsaugomas mediniais šarvais, ne kartą visu ūgiu iškaltas akmenyje, suformuotas iš medžio ir užpildytas stiklu. Kūno trapumas ir būtinybė jį saugoti, noras sukurti saugią vietą, drauge suformuojant opoziciją tarp mirtingo žmogaus kūno ir kur kas ilgaamžiškesnio akmens – temos, leitmotyvu lydinčios skulptoriaus kūrybą.