(skulpt. Kazys Venclovas) – neišlaikiusi pusiausvyros, antytė nugriūdavo, t.y. įsiremdavo snapu į žemę, iškeldama aukštyn uodegą. Kaip tik tokia poza ir styro „Paukščiuko“ uodega; galva jau tik nuspėjama, greičiausiai ji – žemėje. Iš vieno šono matosi du juodi „ratukai“, pritvirtinti prie akmens luito tarsi prisiūtos sagos, iš kito – banguotas plokščias akmeninis „sparnas“. Vaikiškas žaisliukas iš akmens atrodo žaismingai ir kartu monumentaliai, skirtingų spalvų akmenys – šviesiai rusva, juoda, raudona – paryškina skulptūros „nerimtumą“. Tokios šios skulptūros prasminio lengvumo ir realaus materijos sunkumo opozicijos. „Paukščiukas“ neturi metafizinių aspiracijų. Skulptūra primena vaikišką žaisliuką – antytę su ratukais, kurią būdavo galima tempti už virvutės.